Pluoštinės kanapės buvo viena pirmųjų žmonių vartoto maisto rūšių, ir jos nebuvo siejamos su psichiką veikiančia narkotine medžiaga. Kad primintų mums kanapių vertę, mokslininkai išskiria ir suranda vis daugiau sveikatai naudingų ingredientų, kurių gausu kanapių sėklų aliejuje.

Kanapės neabejotinai yra vienas iš seniausių žmonijai žinomų augalų. Nors jos kildinamos iš šiaurinės Indijos, seniausi žinomi įrašai liudija, kad prieš 8000 metų kanapės jau buvo augintos Persijoje. Kanapės masiškai auginti imtos maždaug prieš 5000 metų Centrinėje Azijoje ir Šiaurės Afrikoje, senovės Persijoje, Kinijoje ir Egipte. Kanapių pluoštas vertinamas taip pat jau tūkstančius metų: jis pigesnis negu šilkas ir yra neįtikėtinai tvirtas. Nuo maždaug V amžiaus pr. Kr. Iki XIX amžiaus pabaigos laivų burės ir laivavirvės buvo gaminamos tik iš kanapių pluošto. Ir iki pat šių dienų kanapinės virvės vis dar naudojamos kai kuriuose laivuose: pluoštas atsparus pelėsiui, oro sąlygų pokyčiams, jis lankstus išlieka net ir ekstremaliomis sąlygomis, kai tuo tarpu plastikiniai lynai tampa trapūs ir suskeldėja. Kristupas Kolumbas savo laivuose kanapių sėklų plukdė atsargai tuo atveju, jei kuris laivas sudužtų: tuomet būtų galima auginti kanapių kultūrą kaip pagrindinį maisto šaltinį. Sakoma, kad kanapių sėklų aliejus dega daug ryškiau nei bet kuris kitas aliejus, pilamas į aliejines/žibalines lempas.

Žinoma, didelė šių laikų problema – kad iš kanapių gaminami draudžiami narkotikai. Pagrindinės kanapėse randamos cheminės medžiagos yra tetrahidrokanabinolis (THC) ir kanabidiolis (CDB). Medicinoje, farmacijoje kanapių lapai, kuriuose THC koncentracija yra santykinai didelė, naudojami kaip raminamieji, slopinamieji vaistai. Tuo tarpu auginant kanapes maistui ar tekstilės pramonei, parenkamos tam tikros kanapių rūšys, be to, kanapės auginamos specialiomis sąlygomis, kad augaluose THC kiekis būtų kaip įmanoma mažesnis. Kanapės gali būti auginamos dviem būdais: didinant THC lygį (narkotinėms medžiagoms ir vaistams) arba didinant CBD lygį (maisto ir pramonės rinkoms). Nors šie junginiai laikomi panašiais, THC turi haliucinogeninių savybių, o CBD slopina bet kokį haliucinogeninį poveikį.

Iš tiesų, naujausieji tyrimai atskleidžia, kad kanapių sėklų aliejus gali būti labai sveikas ir naudingas. Iš neseniai atliktų analizių matyti, kad kanapių sėklų aliejuje yra augalinių sterolių, alifatinių alkoholių ir linoleno rūgšties. Linoleno rūgštys ir omega-3 rūgštys, kaip jau įrodyta, sveikatai duoda daug naudos, įskaitant ir sumažėjusią širdies ligų riziką. Steroliai ir alifatiniai alkoholiai gali padėti kraujyje sumažinti “blogojo” cholesterolio kiekį ir išvengti kraujo krešėjimo.

Apie kai kurias kanapių sėklų aliejuje esančias medžiagas jau žinota ir anksčiau, tačiau tyrimo iniciatoriai siekė vienoje studijoje išvardyti visas jame randamas medžiagas. Taigi minėtame aliejuje taip pat randama A, C, D ir E vitaminų, beta karotino, mineralų fosforo, kalio, magnio, kalcio, šiek tiek mažesni kiekiai geležies ir cinko. Kalbant apie “makroelementus”, kanapių sėklose yra 20-25 proc. baltymų, 20-30 proc. angliavandenių, 25-35 proc. aliejaus ir 10-15 proc. netirpios ląstelienos. Baltymai panašūs į iš sojų įsisavinamus baltymus – tai puikus, gal net ir pagrindinis šių medžiagų šaltinis veganams, vegetarams.

Kanapių sėklų aliejuje nerandame tokio pačio kiekio baltymų kaip kanapių sėklose, tačiau tai vertingas mitybos papildas, kuris turi malonų riešutų skonį, todėl tobulai tinka ruošiant padažus salotoms ir įvairias užtepėles. Kanapių sėklų aliejus netinkamas kepimui, nes aukštoje temperatūroje netenka maistinių savybių ir vertingųjų komponentų. Galiausiai, turbūt perskaitę šį straipsnį turėjote progą įsitikinti, kad kanapių produktai nėra tokie jau ir prasti.

Parengta pagal: www.wellbeing.com.au / išvertė hempcamp.org