Visi esame girdėję, kad antioksidantai yra labai svarbūs norint išlikti sveikiems ir išvengti daugelio, tarp jų – ir onkologinių ligų.
Tačiau kas gi yra toji oksidacija, kuri lemia ligų atsiradimą? Oksidacija žmogaus organizme, arba kitaip – oksidacinis stresas, yra panašus į cheminę reakciją, kuri geležį verčia rūdimis. Šis stresas “organizmą ima atakuoti tuomet, kai apsauginis mechanizmas per daug, pernelyg gausiai apkraunamas ir pats nebegali neutralizuoti labai nuodingų chemikalų, vadinamų laisvaisiais radikalais.
Laisvieji radikalai organizme atlieka kelias svarbias funkcijas, tačiau jie taip pat gali dalyvauti nepageidaujamose reakcijose, sukeliančiose ląstelių negrįžtamus ląstelių pokyčius. Pavyzdžiui, manoma, kad daugelis vėžio formų yra būtent reakcijų tarp laisvųjų radikalų ir DNR rezultatas.” (Šaltinis – Thedoctorwillseeyounow.com).
O kas yra laisvieji radikalai? “Paprastai grandinės nesidalina taip, kad molekulę paliktų laisvą, su neporiniu skaičiumi elektronų. Tačiau kai silpnesnės grandys suskyla, atsiranda puiki terpė susidaryti laisviesiems radikalams. Jie yra labai nestabilūs ir greitai reaguojantys su kitais junginiais, nuolat bandantys “užgrobti” reikiamą elektroną ir tokiu būdu įgauti stabilumo. Dažniausiai laisvieji radikalai atakuoja arčiausiai esančią stabilią molekulę ir “pasivagia” savąjį elektroną. Kai molekulė netenka elektrono, ji pati tampa laisvuoju radikalu ir tęsia grandininę reakciją. Procesui prasidėjus, jis įgauna pagreitį, ir galiausiai natūrali ląstelių sandara yra suardoma.
Kai kurie laisvieji radikalai susidaro medžiagų apykaitos metu. Kartais organizme gyvenančios imunitetą saugančios ląstelės kryptingai kuria laisvuosius radikalus, kad neutralizuotų virusus ir bakterijas. Tačiau tokie aplinkos veiksniai kaip, pavyzdžiui, oro tarša, radiacija, cigarečių dūmai ir herbicidai taip pat gali suaktyvinti laisvųjų radikalų poveikį.
Paprastai pats organizmas gali apdoroti bei neutralizuoti laisvuosius radikalus, tačiau jei antioksidantų stinga arba jei laisvieji radikalai ima gamintis pernelyg sparčiai, pastebima žala. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad laisvųjų radikalų daroma žala vis didesnė tampa žmogui senstant.” (Šaltinis – healthchecksystems.com).
Kai vyksta oksidacija, pažeidžiamos sveikosios ląstelės – susergama vėžiu, širdies, Alzhaimerio ligomis, žmogų dažniau ištinka insultas, pastebimas neurodegeneracinių ligų paūmėjimas, kitos ligos ir sutrikimai.
Taigi antioksidantų pagrindinė atliekama funkcija – apsaugoti ląsteles nuo oksidacijos ir jos daromos žalos. Šiandien galime rasti daugybę žinių apie antioksidantus, iš kurių vienas ir yra kanapių sėklų aliejus. Šiame šalto spaudimo aliejuje yra vitamino E ir fenolio rūgšties, kurie abu laikomi stipriais antioksidantais.
Geriausiomis antioksidacinėmis savybėmis pasižymėjo kanapių sėklų, moliūgų sėklų ir rapsų aliejai. Daugiausia fenolinių junginių buvo rasta būtent moliūgų ir kanapių sėklų aliejuose.
Vertingiausiu antioksidaciniu poveikiu pasižymėjo ekstraktas, gautas iš dviejų minėtųjų aliejų (70 proc.). Tyrimai buvo atlikti Žemės ūkio universitete Poznanėje, Lenkijoje.
“Kanapių sėklų aliejus savo sudėtyje turi antioksidantų ir pasižymi laisvuosius radikalus neutralizuojančiu poveikiu.” Šis tyrimas atliktas Chemijos mokykloje, Salonikų Aristotelio universitete, Graikijoje.
Be to, kanapių sėklos ir jų aliejus yra puikus baltymų šaltinis, kuriame omega riebalų rūgščių santykis subalansuotas optimaliai ir kuriame gausu kitų vertingųjų elementų. Kanapių sėklų aliejus – puikus produktas norintiems išvengti oksidacinio streso, kuris daugeliu atvejų veda prie sunkių ligų.
Parengta pagal: hemphealer.wordpress.com/ / išvertė hempcamp.org
